Gražiausios Jūsų vasaros akmirkos - keturių vandenų krašte! 

 

 

 

 

 

 

 

Dreverna - senas žvejų kaimas, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie buvusios Minijos deltos atšakos, gilios Drevernos upės, todėl nuo seno čia buvo patogus žvejų uostas. Vandenvardis „Drivene pratum“ paminėtas dar 1253 m. Vilius Pėteraitis vandenvardžių studijoje „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“ (1992 m.) jį priskiria prie seniausių indoeuropietiškų vandenvardžių. Tai buvęs žuvų prekybos centras, žinomas nuo XIII a. XIX a. senasis Minijos žemupys ties Dreverna, platus ir Minijos potvynių pralaužiamas buvo naudojamas kaip prekybos ir navigacijos mazgas. Ties Šventvakariais, Gropiškiais ir Mieželiais buvo ilgų prieplaukų „Strykio“ uostas. Beveik 300 metų veikęs „Strykio“ žuvų turgus buvo patogus laukininkų, žvejų ir prekeivių kontaktas, aplenkiant Klaipėdos municipalinę ir komercinę kontrolę. Buvo ir gamtinė „Strykio“ atsiradimo priežastis: siaučiant vėjams, ypač rudenį, daugelis pirklių savo upinėmis vytinėmis valtimis nesiryždavo lenkti audringo Ventės rago. Verčiau sukdavo iš Atmatos į Miniją ir kildavo iki Šventvakarių ir Strykio. Vokiečių istorikai aiškina, kad dėl šios priežasties pradėtas kasti kanalas, pavadintas karaliaus Vilhelmo vardu, ėjęs nuo Lankupių iki Smeltalės žiočių (1863-1873 m.). Strykis nebuvo išsaugotas, gal ir specialiai užverstas. Pirkliai kanalu patogiai pasiekdavo Klaipėda ir Strykio prekyvietė sunyko. Kanalas buvo sujungtas su Drevernos upe ir mariomis.

1923 m. Dreverna kaip ir visas Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. 1925 m. Drevernoje gyveno 334 žmonės. Drevernos upės žiotyse buvo žvejų uostas, o gyvenvietėje veikė mokykla, įkurta 1898 m., ir valdinės įstaigos. Nuo 1870 m. veikė Drevernos vandens matavimo stotis, buvo lentpjūvė, vėjo malūnas, navigacijos bokštas. Tankiai užstatytas senasis Drevernos branduolys (keliolika įvairių sodybų) buvo Drevernos upės žiotyse, Dreveną puošė vaizdingi, mediniais drožiniais padailinti mediniai bei mūriniai trobesiai. Drevernoje su savo šeima gyveno ir dirbo garsus Kuršių marių burinių laivų - kurėnų - statytojas Jonas Gižas (1867-1940 m.). Drevernos laivadirbys Jonas Gižas gimė Ventėje. Apsigyvenęs Drevernoje statė, remontavo burvaltes Kuršių nerijos bei pamario žvejams. Per metus pastatydavo po kelias įvairaus tipo burvaltes. Jonas Gižas palaidotas senosiose Drevernos kapinėse.

Sovietinės okupacijos metais Dreverna tapo žuvininkystės ūkio centrine gyvenviete. Šiuo metu Drevernos gyventojams, žvejams dėl populiarėjančio vandens turizmo, ES paramos pasitraukimui iš intensyvios gamybos bei kitų susiklosčiusių aplinkybių, atsisakoma tradicinės žvejybos veiklos, o žuvininkystės verslą skatinama keisti alternatyvia turizmo veikla.

Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje klestėjo žvejyba ir laivadirbystės tradicijos. Drevernoje puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas. 2009 m. atidaryta moderni Drevernos prieplauka, teikiamos vandens, kaimo turizmo paslaugos ir pramogos.

Drevernos apylinkės pasižymi unikaliu pamario kraštovaizdžiu, sukurtu dviejų gamtos stichijų - vandens ir vėjo. Tik Drevernoje ir jos apylinkėse atsiveria įstabūs vaizdai - neaprėpiama pamario lyguma, reta augalija, būdinga pamario kraštui, migruojančių ar perinčių vandens paukščių būriai, šalia vingiuojanti vandeninga Drevernos upė, istorinis Karaliaus Vilhelmo kanalas, o tolumoje nuolat boluoja nerijos kopos. Senųjų dreverniškių pasakojama, kad švelniai banguojantį pamario peizažą sukūrė ne tik šėlstančios gamtos stichijos, bet ir gerieji milžinai. Dreverna su apylinkėmis pasižymi ir saugomų teritorijų gausa. Ji patenka į tris draustinius – Kliošių kraštovaizdžio draustinį, Svencelės telmonologinį draustinį, Tyrų pelkių botaninį draustinį, 2 biosferos poligonus, pažymėtinos 5 paukščių ir jų buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Kartu siekiama neužmiršti ir istorino kukltūros paveldo, kurį įtakojo gamta bei jos sukurti socialiniai-kultūriniai aspektai.

 

 
Drevernos prieplaukoje:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2010-07-16 10:22:59